The Concept of Tributalism: A Comparative Analysis of S. Amin‘s, J. Haldon‘s and H. H. Stahl‘s Approaches

Nerijus Babinskas

Vilnius University, E-mail: nerijus.babinskas@if.vu.lt

Abstract:

By this article the author wants to revive the discussion about Marxist schemas of social development and their applicability for constructing models of universal history. The viewpoints of three scholars are presented in the current text: Samir Amin‘s who is known in the Western historiographical tradition as the main creator and promoter of the concept of tributary mode of production, John Haldon‘s who has paid much attention to the above-mentioned concept and has dedicated an entire book to this issue, Henri H. Stahl‘s who created an original alternative approach to the issue of tributalism. The author rejects J. Haldon‘s concept of „mode of production“ as being too narrow. In fact J. Haldon identifies the mode of production with the mode of exploitation. The author proposes a wider definition of the mode of production which is based on the analysis of Karl Marx‘s texts. According to the author, the most important elements of mode of production are exploitative subject (it is defined by property of conditions of production, which realises as the social power) and productive/obligatory unit which can be manifested as a household of an individual direct producer or as a community. The author proposes the following classification based on his conception of a mode of production:

1.     A proprietor of land is a monarch/state and the productive/obligatory unit is the community (of Asiatic/Slavonic type);

2.     A proprietor of land is a monarch/state and the productive/obligatory unit is the household of an individual direct producer;

3.     Proprietors of land are private landowners and the productive/obligatory unit is the community (of Asiatic/Slavonic type);

4.     Proprietors of land are private landowners and the productive/obligatory unit is the household of an individual direct producer.

The most important conclusions of the author‘s are as follows:

1.     H. H. Stahl‘s statement that there were alternatives in the social development of precapitalist societies are definitely reasonable.

2.     Keeping in his mind the controversies between the conceptions of tributalism the author emphasizes that for the moment the question of the typology of antagonistic precapitalist societies remains open; so further researches and discussions are necessary.

3. As a point of departure for further researches and discussions the author proposes his classification of antagonistic precapitalist societies based on the criteria of an exploitative subject and a productive/obligatory unit.

Abstrakcija:

Šiuo tekstu autorius siekia atnaujinti diskusiją apie marksistinių socialinės raidos schemų pagrįstumą ir pritaikomumą modeliuojant visuotinę istoriją. Straipsnyje pristatomi trijų autorių požiūriai: labiausiai Vakarų istoriografinėje tradicijoje žinomo tributalizmo/tributarinio gamybos būdo koncepcijos kūrėjo ir propaguotojo Samiro Amino, išsamiai tributalizmo problematiką nagrinėjusio britų kilmės istoriko Johno Haldono (jis parašė visą knygą skirtą šiam klausimui), originalią alternatyvią tributalizmo koncepcijos versiją pateikusio rumunų sociologo Henri H. Stahlio. Autoriui nepriimtina pernelyg redukuota J. Haldono gamybos būdo samprata, kai gamybos būdas tapatinamas su eksploatacijos būdu. Remdamasis paties K. Marxo tekstų analize autorius suformuluoja platesnę gamybos būdo sampratą, kurios svarbiausiais komponetais yra eksploatacinis subjektas (jį nusako gamybos sąlygų nuosavybė, kuri realizuojasi kaip socialinė galia) ir gamybinis/prievolinis vienetas, kuris gali reikštis arba individualaus tiesioginio gamintojo ūkio, arba bendruomenės pavidalu. Remdamasis šia samprata autorius pateikia ikikapitalistinių gamybos būdų principinę klasifikaciją:

1. Žemės savininkas yra valdovas/valstybė ir gamybinis/prievolinis vienetas yra (azijinio/slaviško tipo) bendruomenė;

2. Žemės savininkas yra valdovas/valstybė ir gamybinis/prievolinis vienetas yra individualus tiesioginio gamintojo ūkis;

3. Žemės savininkai yra privatūs ir gamybinis/prievolinis vienetas yra (azijinio/slaviško tipo) bendruomenė;

4. Žemės savininkai yra privatūs ir gamybinis/prievolinis vienetas yra individualus tiesioginio gamintojo ūkis.

Svarbiausios autoriaus išvados yra šios:

1.     H. H. Stahlio nuostata apie žmonijos ikikapitalistinės socialinės evoliucijos alternatyvumą yra visiškai pagrįsta.

2.     Aptartų alternatyvių tributalizmo koncepcijų prieštaringumas parodo, kad ikikapitalistinių antagonistinių gamybos būdo tipologijos klausimas ir XXI amžiaus pradžioje išlieka atviras, todėl visiškai galimos esamų koncepcijų revizijos, tolesnės diskusijos ir tyrimai.

3.     Tolesnių tyrimų ir diskusijų išeities tašku siūlome mūsų pateiktą gamybos būdų klasifikaciją paremtą eksploatacinio subjekto ir gamybinio/prievolinio vieneto kriterijais.

Rezumat:

Cu acest articol, autorul îşi propuse să redeschidă discuţia despre modelele marxiste de dezvoltare socială şi despre aplicabilitatea acestora în construirea unor modele de istorie universală. Sunt prezentate şi analizate, în acest context, viziunile a trei cercetători: Samir Amin, John Aldon şi Henri H. Stahl. Primii doi au scris extensiv asupra conceptului de tributarism în relaţie cu mijloacele de producţie, în vreme ce Stahl a propus  o abodare alternativă, respingând conceptul de ‘mijloc de producţie’. Pornind de la aceste trei viziuni, autorul acestui articol avansează propria interpretare şi abordare asupra conceptelor de ‘tributarism’ şi ‘mijloace de producţie’.     

Keywords: Marxism,tributalism, mode of production, obligatory unit, exploitative subject

https://balticnordic.hypotheses.org/files/2018/12/07.Babiskas-1.pdf